Apoldo archeologinės liekanos

Despre acest obiectiv

## Apoldo archeologinės liekanos – senovės gyvenviečių chronologija Ant plokščiakalnio, vadinamo „Už Sodų“, netoli Apoldo kaimo Murešo apskrityje, slypi nenutrūkstamos gyvenvietės pėdsakai, siekiantys daugiau nei keturis tūkstančius metų. Ši teritorija, natūralus stačiakampis plotas, apimantis apie du hektarus ir apsaugotas aplinkinio reljefo, buvo liudininkė daugelio kultūrų raidai – nuo neolito iki ankstyvojo feodalizmo. Archeologiniai radiniai, daugiausia sutelkti plokščiakalnio rytuose, apima 71 keramikos fragmentą, liudijantį žmonių buvimą įvairiais laikotarpiais: neolite, ankstyvajame Halštato periode, romėnų ir pokario laikotarpiuose. ## Petreščio kultūros ir vėlesnių laikotarpių pėdsakai Tarp svarbiausių radinių – keramikos fragmentai, priskiriami neolitinei Petreščio kultūrai, klestėjusiai Transilvanijoje V tūkstantmetyje pr. Kr. Čia rastas buities daiktas kartu su kitais keramikos dirbiniais rodo gerai organizuotą bendruomenę, užsiėmusią amatais ir žemdirbyste. Be to, Apoldo upelio vagos dugne rastas rytietiškos kilmės durklas, datuojamas 1000–800 m. pr. Kr. Jo geležtė, siekianti 11,5 cm ilgio ir 4,5 cm pločio, kartu su proporcinga rankena, rodo plačią kultūrinę įtaką ir prekybinius ar konfliktinius santykius su kitais regionais. ## Lankymas ir saugojimas Apoldo archeologinės liekanos nėra pritaikytos nuolatiniam lankymui, tačiau plokščiakalnį „Už Sodų“ galima pasiekti pėsčiomis iš Daneso kaimo, sekant vietiniais gruntiniais keliais. Nors radiniai nėra eksponuojami *in situ*, keramikos fragmentai ir metaliniai daiktai saugomi Târgu Murešo muziejų ir Klujaus-Napokos Archeologijos instituto kolekcijose. Ši vieta išlieka svarbiu tašku tyrinėtojams ir istorijos mėgėjams, atskleidžianti retą Transilvanijos žmonių gyvenviečių tęstinumo perspektyvą.